Mėnesinės. Masinė sąmonė. Jos kaita

Šią naktį miegojau kankinama pilvo skausmų. Supratau, kad prasideda mėnesinės. „Kodėl naktį? Man labiau patinka ryte“ -- atėjo mintis. 2 val. nakties išsiropščiau „apsidrausti“, kad nesukruvinčiau paklodės. 5:40 nusprendžiau, kad jau kelsiuosi, ir supratau,

kad apsidraudžiau per mažu paketu, nes pajudėjusi pajutau nutekant kraują per koją. Susierzinau. Pasišviečiau skaitykle, kad skudurėliu pavalyčiau paklodę. Pašnibždom išsprūdo: „Šūdas“. Vyras pakėlė galvą nuo pagalvės. Paskui apsivertė ant kito šono. O aš nuskuodžiau į vonią tvarkytis.

[Panašių dalykų, manau, yra pasitaikę ne vienai moteriai]

Kai susitvarkiau ir išlindau iš vonios, vyras jau buvo atsikėlęs ir rengėsi. Pajutau, kaip noriu jo vengti, kaip galvoje pradėjo suktis mintys, kad esu nešvari, kad prie manęs negalima liestis. Suklusau. Nes niekada taip apie save negalvojau. Nes kraupau skaitydama apie moteris Afrikoje, kurias per mėnesines ar po gimdymo uždaro lauko tualetuose dėl to, kad jos „nešvarios“. Nes iš tikrųjų troškau apkabinimo. Nes iš tikrųjų šią akimirką jaučiausi emociškai pažeidžiama, lengvai sutrikdoma, kai paprastai esu rami.

Iš kur visos tos mintys? Man atsakymas buvo aiškus. Masinė sąmonė* įsiskverbė į mano mintis. Pajaučiau ją. Šįkart labai greitai tarsi iš šono pastebėjau, kad galvoju ne savo mintis. 

Priėjau prie vyro ir apsikabinau jį. Pasidalinau savo jausmais. Buvo ramu ir gera.

 

*Masinė sąmonė (arba kolektyvinė sąmonė) -- tai kokios nors žmonių grupės/kolektyvo sukurta sąmonė (pvz., katalikų, konservatorių, liberalų, lietuvių, moterų ar vyrų sąmonė; tai pat gali būti ir visos žmonijos sąmonė). Šioje sąmonėje slypi tos grupės elgesio normos ir mąstymo ypatumai. Jeigu glaudžiai save tapatiname su kokia nors grupe, paprastai esame prisijungę prie tos grupės masinės sąmonės. Tačiau dalis žmonių geba pakilti virš kolektyvinės sąmonės ir pasielgti ne pagal grupės normas, pateikti idėjas, esančias už masinės sąmonės ribų. Į tokį žmogų tuo metu visuomenė/grupė dažnai žiūri įtariai, nepatikliai, arba jis laikomas kvailu. O po truputį toks žmogus gali tapti priimtinas ir sektinas, jo idėjas, elgesį pradeda palaikyti ir plėtoti vis daugiau žmonių, kol tai tampa nauja tam tikros grupės/visuomenės norma. Galiu pateikti visiems žinomų pavyzdžių: Buda, Jėzus, M. Kopernikas, I. Niutonas, A. Einšteinas.

[Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įdomesnis pavyzdys -- šakučių išplitimas liaudyje. Į LDK jas atvežė Bona Sforza. Lietuviai kreivai žiūrėjo į šiuos stalo įrankius, laikė juos iš velnio, nes atrodė kaip sumažintos šakės. Tačiau, kai šakutes pradėjo naudoti dvaruose, valstiečiai irgi priėmė jas, nes norėjo jaustis kaip ponai...]

Taigi masinė sąmonė nestovi vietoje. Ji kinta, priklausomai nuo jos narių. Ji gali „trauktis“ arba „plėstis“. Ir, manau, tai puikiai galima pamatyti istorijoje. Antikos metu Vakarų Europos žmonių sąmonė plėtėsi, Viduramžiais -- traukėsi, vėliau vėl plėtėsi ir, mano nuomone, tebesiplečia.

Ir būtent šie Jėzaus žodžiai „Kai aš būsiu pakylėtas, visus žmones patrauksiu link savęs“ (Jn 12,32) man parodo, kad, kai koks nors žmogus pakyla virš masinės sąmonės, jis trukteli visus kitus žmones paskui save. Kad ir nedaug. Bet taip po žingsnelį žmonija juda pirmyn.