6-to nėštumo tekėjimas

Dėl buvusio persileidimo ir tikro netikėtumo pradžioje nėštumo nebuvau tokia drąsi kaip kitus nėštumus, mane karts nuo karto aplankydavo mintys, ar besivystančiam mažiukui viskas gerai.

Todėl pas ginekologę nusprendžiau apsilankyti šiek tiek anksčiau negu 13-tą savaitę. Pirmas susitikimas įvyko 10-tą savaitę. Tada ji paskyrė ultragarso tyrimą, kai bus 13-ka savaičių. Neslėpsiu -- šio tyrimo laukiau kaip niekada.

13--kos savaičių kūdikėlis matėsi visas. Jis dengėsi rankytėmis galvą. Gydytoja juokėsi, kad slepiasi, kad nemėgsta echoskopijų kaip ir jo mama. Visi rodikliai buvo norma. Vaisius -- idealaus dydžio. Tai džiugino, nes svoris buvo pakritęs ir nelabai augo, nors valgiau visą laiką, net ir bloguodama.

Kai pajutau vaisiaus judesius, labai apsidžiaugiau -- dabar galėjau stebėti/jausti, ar viskas gerai. Ir kiekvieną dieną sau primindavau, kad džiugu, jog šiandien jis yra. O kaip bus rytoj ar dar vėliau, tada ir paaiškės. Visą laiką stengiausi neturėti lūkesčio, kad nėštumas būtinai baigiasi gyvo ir sveiko vaiko gimimu. Stengiausi tiesiog leisti tam būti, stengiausi plaukti su Gyvenimo Upe. Nors kartais būdavo neramu dėl nedidelio svorio.

Rugpjūčio pabaigoje esant permainingiems orams sugebėjau persišaldyti. Po poros dienų pajutau, kad vėl puola sinusitas. Iš karto šeimos daktaro pasiklausiau, kurį natūralų preparatą geriau vartoti ir pradėjau gerti GeloMyrtol.

Rugpjūčio 31 d. apsilankiau pas ginekologę. Aptarėme paskutinius rekomenduojamus atlikti tyrimus -- bendras kraujo tyrimas ir dėl B grupės streptokoko.

Penktadienį rugsėjo 3 d. vakare man užgulė dešinę ausį. Labai nemaloniai. Nusprendžiau ją išsiplauti. Kažkada tai padėjo. Šį kartą kažkaip nesuveikė. Kai atsiguliau miegoti -- ausį pradėjo skaudėti. Ir vis stipriau. Apsirišau vilnone skara. Bet skausmas nemažėjo, tik didėjo. Vėliau pradėjo skaudėti ir kitą ausį. Buvo beprotybė, negalėjau miegoti. Paėmusi telefoną ieškojau informacijos, kas čia gali būti. Įtikinamiausiai atrodė ūmus vidurinės ausies uždegimas, nors temperatūra ir nekilo. Namie nebuvo vaistų nuo skausmo, tik vaikiškos Paracetamol žvakutės (iki 6 m.). 2x per naktį jomis pasinaudojau. Jų dėka pamiegojau 2x po valandą.

Ryte apie 6 h tempiau vyrą iš lovos ir skatinau važiuoti į priimamąjį. Molėtuose pasakė, kad negali man padėti, nes nėra budinčio LOR. O dar mano padėtis -- nėštumas, -- tad geriau važiuoti į Vilnių. Santariškėse pirminei apžiūrai priėmė gan greitai: buvo gal tik pora žmonių su siuntimais. Paskui reikėjo laukti gydytojo. Kadangi kaip tik keitėsi pamaina, laukiau kone 60 min., kurios skaudant ausis buvo tikrai nelengvos.

Gydytojo apžiūroje paaiškėjo, kad uždegimas yra tik dešinėje pusėje ir kad jis prasidėjo dėl sinusito, nes pūliai pateko į ausį. Man padarė kraujo tyrimą. Kol laukiau tyrimo atsakymų, atėjusiam gydytojui išsireiškiau, kad labai išvargino ausų skausmas (po 12 val. kankynės). Tada po kelių minučių gavau paracetamolio tabletę. Po 40 min atkeliavo kraujo tyrimo rezultatai. Pakankamai geri. Gavau rekomedacijas: savaitę gerti antibiotikus Ospamox, lašinti lašus Otipax į ausis, gerti Paracetamol 3x/d., jeigu skaudės (nė karto neprireikė -- kaip nuostabu!), užbaigti GeloMyrtol kursą, plauti nosį jūros vandeniu 3x/d.

Nebuvau labai sužavėta, kad reikia gerti antibiotikus, bet daugiau sinusito komplikacijų tikrai nėštumo metu nesinorėjo. Tad visas rekomendacijas vykdžiau labai sąžiningai.

Po savaitės ausis vis dar tebebuvo užgulta. Kreipiausi į šeimos gydytoją, gavau siuntimą pas LOR. Apžiūrėjęs pasakė, kad su ausimis viskas gerai, bet sinusitas dešinėje pusėje stiprus, daug pūlių. Paklaustas, kada turėtų baigtis ausies užgulimas, atsakė, kad, kai baigsis sinusitas. Ką?! Mintyse netilpo man šitas atsakymas. Gavau dar vieną receptą kitiems antibiotikams 5 d. ir purškalui į nosį. Gydytojas pabrėžė, kad labai svarbu dėl kūdikio įsčiose gerti tuos antibiotikus ir kuo greičiau pasveikti. Po savaitės vėl keliavau pas LOR pakartotinei apžiūrai. Optimistiškai nenuteikė -- antibiotikai sinusito neįveikė, purškalą purkšti tebereikės...