Dar būdami nesusituokę su vyru kalbėjomės, kiek vaikų norėtume turėti. Man tuo metu buvo 18 metų, o jam 24. Abu sutarėme, kad 5 vaikai mums būtų nei per daug, nei per mažai: abu esame iš šeimų, kur mamos pagimdė po 6 vaikus.
Kai buvau 23-ejų metų jau turėjome du vaikus. Juokiausi, kad, kai būsiu 30-ies jau turėsime visus 5. Likus 3 mėn. iki 28 gimtadienio gimė ketvirtas vaikas.
Šią naktį miegojau kankinama pilvo skausmų. Supratau, kad prasideda mėnesinės. „Kodėl naktį? Man labiau patinka ryte“ -- atėjo mintis. 2 val. nakties išsiropščiau „apsidrausti“, kad nesukruvinčiau paklodės. 5:40 nusprendžiau, kad jau kelsiuosi, ir supratau,
Paskutinis įrašas galėtų suteikti įspūdį, kad aš tapau tobula arba kad mano gyvenimas tapo tobulas. Toli gražu. Tiesiog naujo tapatumo statybos keičia požiūrį į daugelį dalykų, suteikia džiaugsmo. Stebėdama save iš šono pamatau, kas man manyje nepatinka, ir renkuosi tai keisti. O kartais nemalonius/nepatogius dalykus padeda pastebėti vyras ir vaikai (jų turiu 4).
Paprastai su naujais žmonėmis susipažįstame prisistatydami vardu ir kartais trumpai papasakodami apie save. Aš į prisistatymą pažvelgsiu šįkart šiek tiek kitaip.
Galvodama apie žiniaraštį, žinoma, galvojau ir apie jo pavadinimą. „Lietuje su saule“ sukosi man galvoje: kadaise taip buvau pavadinusi savo senąjį, kurį rašiau dvyliktoje klasėje. Tačiau, kai atsisėdau kurti, ir manęs paprašė įrašyti pavadinimą, atėjo mintis pridėti priekyje prierašą „Deivės istorijos“.
